02.25

​

​Dievo įvaizdis islamo teologijoje

Pagrindiniai trys klausimai, kuriuos turi išspręst bet kokia teologinė sistema - tai Dievo esybė, Dievo ir žmogaus santykis bei predestinacija. Paskaitoje bus aptariama, kaip yra konstruojamas Dievo įvaizdis islamo teologijoje bandant atsakyt į šiuos klausimus. Didelis dėmesys bus skiriamas koraninei terminologijai ir bandymui atsakyti į klausimą, ar žmogus turi galimybes (qadr) kurti savo likimą, jei taip, tai kokias.

​

Lektorė: Maritana Larbi

​

​

​

03.04

​

Okultinės praktikos islamo pasaulyje

Tūkstantmečiais prieš islamo ar apskritai – vienatinio Dievo – atsiradimą, visame pasaulyje buvo paplitusios okultinės praktikos, nukreiptos į kažką „anapus“, „ne čia“, „aukščiau ar žemiau“ esamosios būties. Antgamtinių būtybių šaukimasis, bendravimas su mirusiųjų sielomis, pakitusios sąmonės būsenos, garsai ir ženklai iš „kitų“ dimensijų, įvairios maginės inskripcijos, simboliai ir piešiniai buvo natūrali žmogaus bendravimo su jį supančiu transcendentiniu pasauliu dalis, mistinių jėgų šaukimosi priemonė. Atsiradus monoteizmui, islame šis santykis iš esmės pasikeičia – kadangi pasaulis yra sukurtas Dievo ir tik Jam pavaldus, magiją (sihr), pagoniškąsias okultines praktikas ištinka dvejopas likimas: jos tampa draudžiamos (ḥarām) arba leistinos (ḥalāl), t. y. modifikuotos ir pritaikytos prie Dievo vienaties doktrinos (tawḥīd).

Paskaitos metu nagrinėsiu, kaip ir kodėl (ne)draudžiamos okultinės praktikos, atributai ir ritualai klesti islamiškose šalyse; kaip jie vertinami umos (musulmonų bendruomenės) ir religinių institucijų; koks šių praktikų ir ritualų santykis su islamu ir kaip jis aiškinamas akademiniuose diskursuose.

​

Lektorė: Ina Kiseliova-El Marassy

​

​

​

03.11

​

​Islamo ekonomika ir bankininkystė: nuo pranašo Muhamedo laikų iki šiuolaikinio pasaulio

Paskaitoje bus aptariami pagrindiniai islamo ekonomikos principai, tokie kaip sąžiningumas, solidarumas ir riba (draudimas imti palūkanas), kurie buvo suformuoti pranašo Muhamedo laikais. Analizuosime, kaip šie principai buvo taikomi ankstyvosiose musulmonų bendruomenėse, ir kaip jie įtakojo prekybą bei turto valdymą. Taip pat bus nagrinėjamas šiuolaikinės islamo bankininkystės atsiradimas XX a. ir jos vaidmuo globalioje finansų sistemoje. Galiausiai aptarsime iššūkius, su kuriais susiduria islamo bankininkystė, bei jos ateities perspektyvas.

​

Lektorė: Milda Petkauskaitė

​

​

​

03.18

​

​Afrika: Juodasis islamas

Daug kam žinoma, kad Afrikos žemyne lig šiol gyvuoja pirmykščiai tikėjimai, kuriuose dominuoja politeizmas, animizmas, antropomorfizmas, zoomorfizmas, totemizmas, fetišizmas; taip pat paplitęs protėvių kultas, grįstas tikėjimu, kad siela yra nemirtinga. XVIII–XIX a., smarkiai išaugus islamo įtakai Užsachario regione, kaimuose susikūrė savita religijos atmaina – vadinamasis „juodasis islamas“, kurio išpažinėjai islamo doktriną ir apeigas derino su senaisiais tikėjimais, protėvių kultu ir tradiciniais ritualais.

Paskaitos metu aptarsiu islamo paplitimo Afrikoje istoriją; „juodojo islamo“ susiformavimo aplinkybes; sąvoką „juodieji musulmonai“; formas, kuriomis „juodasis islamas“ išpažįstamas šiandien ir koks jo santykis su „ortodoksiniu“ islamu.

​

Lektorė: Ina Kiseliova-El Marassy

​

​

03.25

​

​Mečetės koncepcija

Mečetė – tai musulmonų maldos namai, kuriuos galima būtų palyginti su krikščioniškąją bažnyčia. Tačiau ar mečetė turi tiek pat sakralumo? Paskaitoje aptarsime mečetės kaip architektūrinio pastato koncepciją skirtingais laikotarpiais, jos sakralinę/nesakralinę ir socialinę paskirtį, bei per amžius nusistovėjusias tradicijas.

​

Lektorė: Maritana Larbi

​

​

04.01

​

Rasizmo genealogija nuo Avicenos iki Kanto

​Paskaitoje bus aptariama rasizmo genealogija. Nors kai kurie antikinės kultūros tyrinėtojai kalba apie ‘protorasizmą’ antikiniuose tekstuose, tačiau žmonių skirstymas į rases, susiejant jas su geografinėmis aplinkybėmis, fenotipų ir etologijos skirtumais aptinkamas pirmiausia arabų k. parašytuose tekstuose viduramžiais. Rasizmas islamiškoje istorijoje yra glaudžiai susijęs su prekyba vergais ir geografinėmis ir socialinėmis aplinkybėmis. Paskaitoje bus pateikiama lyginamoji tokių autorių kaip Ibn Khaldūnas ir I. Kantas rasizmo teorijų analizė, kuria bus siekama parodyti šių idėjų evoliucija.

 

Lenktorius: Dr. Ernestas Jančenkas

​

​

04.08

​

​Šventas ar pavojingas? „Mirusiųjų miestas“ Kaire

Paskaitos metu kalbėsiu apie vieną mistiškiausių Egipto istorinių vietų – senąsias Kairo kapines arba „Mirusiųjų miestą“, kur šimtmečiais greta mirusiųjų gyvavo ir gyvųjų bendruomenės. Aptarsiu garsiausius istorinius kapus, žymiausias paslaptingas sufijų amžinojo poilsio vietas; čia vykusias mistines, dažnai draudžiamas, apeigas, bei simbolinę šios vietos reikšmę islamo pasaulyje. Apžvelgsiu, kaip skurdas ir socialinė atskirtis privertė šimtus tūkstančių gyventojų apsigyventi tiesiog ant kapų, paversdami šį rajoną unikaliu socialiniu ir urbanistiniu reiškiniu ir koks likimas numatytas šiai išskirtinės istorinės, socialinės ir dvasinės sanklodos vietai.

​

Lektorė: Ina Kiseliova-El Marassy

​

​

​

04.15

​

​Abiejų Tautų Respublika ir Osmanų imperija XVIII a.: tarp kelionių ir diplomatijos

Paskaitoje bus kalbama apie istorinius Abiejų Tautų Respublikos ir Osmanų imperijos ryšius XVIII a. Šis amžius žymėjo naują etapą dvišalių santykių istorijoje, kadangi po 1699 m. sudarytos Karlovicų taikos sutarties ryšiai tarp abiejų kaimyninių valstybių pradėjo vystytis vis intensyviau. Šie ryšiai atsispindėjo augančiais kelionių ir diplomatinių atstovybių skaičiais. Kaip Abiejų Tautų Respublikos keliautojai ir diplomatai matė Osmanų imperiją? Kodėl abi valstybės kooperavo vis artimiau? Kaip atrodė kelionės iš Abiejų Tautų Respublikos į Osmanų imperiją?

​

Lektorius: Dr. Šarūnas Rinkevičius

​

​

​

04.22

​

​Poligaminės praktikos islame: Jordanijos moterų atvejis

Paskaitos metu sužinosite apie poligamijos istoriją Islame, taip pat apžvelgsime, kaip ši praktika yra teisėtai reglamentuojama Jordanijoje ir kokius iššūkius tai kelia šiuolaikinės visuomenės kontekste. Susipažinsime su Jordanijos moterų patirtimis ir jų nuomone apie  poligamiją.

Paskaitos metu išgirsite pirmųjų ir antrųjų žmonų istorijas, kuriose moterys pasakoja kaip jos atsidūrė poligamijoje, kaip ši praktika įtakojo jų gyvenimus. Taip pat kalbėsime, kas įtakoja moteris tapti antromis žmonomis, ar poligamija yra tik atgyvenusi praktika, neigiamai veikianti moterų teises ir ar poligamijos praktika turi vietą šiuolaikinėje modernioje visuomenėje.

​

Lektorė: Gintarė Sereikaitė-Motiejūnė

​

​

​

04.29

​

Modernios Turkijos kūrimas XX a. ir ryškiausios transformacijos

​Paskaitoje bus kalbama apie 1923 m. su Turkijos Respublikos paskelbimu susikūrusios šiuolaikinės Turkijos ryškiausias transformacijas Atatiurko reformų kontekste. 3-4-ajame praėjusio šimtmečio dešimtmečiais Turkijoje vyko daug reformų, tačiau dvi iš jų turėjo ne tik didžiulią reikšmę Turkijos raidai, bet ir buvo ryškiai matomos visame pasaulyje. Tai sostinės perkėlimas iš Stambulo į Ankarą bei rašto reforma. Kodėl būtent šios dvi reformos tokios reikšmingos? Kodėl būtent Ankara tapo Turkijos sostine ir kokie Turkijos Respublikos simboliai matyti šiame mieste? Ir kaip atrodė Turkijos perėjimas prie lotyniškos rašto sistemos?

​

Lektorius: Dr. Šarūnas Rinkevičius

​

​

​

05.06

​

Asadų šeimos režimas Sirijoje: 1970-2024 m.​

2024 metai Sirijoje baigėsi su Asadų šeimos nuvertimu. Paskaitoje bus siekiama parodyti, kaip Asadų šeimos iškilimui pamatą padėjo Prancūzijos kolonijinė politika ir nepriklausomos Sirijos politinė kultūra. Paskaitoje bus nušviesta Asadų režimo evoliucija ir priežastys, kodėl Bašaro Asado režimui nepavyko išsilaikyti valdžioje. Paskaita leis geriau suprasti pastarojo dešimtmečio įvykius kontekstuolizuojant juos modernios Sirijos istorijoje ir kultūroje.

​

Lektorius: Ernestas Jančenkas

​

​

​

05.13

​

​Islamo feminizmo apraiškos šiuolaikiniame mene

Paskaitoje aptarsime keletą pagrindinių islamo feminizmo koncepcijų (konservatyvus, liberalus ir radikalus feminizmo diskursas) ir pažvelgsime, kaip šiuolaikinės musulmonės menininkės per meninę išraišką žaidžia su moteriškumų bei tradiciniais islamiškais simboliais (hidžabas, džihadas, Anapusybė.)

​

Lektorė: Maritana Larbi

​

​

​

​

​

​